Ar pasitikime sveikatos sistema ir medikais?

Filosofas Francis Fukuyama pasitikėjimą apibrėžia kaip “socialinį kapitalą”. Jis teigia, kad stipriu vidiniu pasitikėjimu pasižyminčios bendruomenės, visuomenės ir organizacijos turi žymiai didesnes sėkmės galimybes nei tos, kuriose pasitikėjimo nėra. Pasitikėjimas ypač svarbus sudėtingose sunkiai prognozuojamose situacijose, nes jis gali pakeisti racionaliai kuriamas, dažnai brangiai kainuojančias, o kartais ir nepatikimas prognozes. O nepasitikėjimas, atvirkščiai, - didina žmogiškųjų išteklių kaštus (poreikį), brangina visuomeninės sistemos funkcionavimą. Kai trūksta informacijos sprendimui priimti, nepasitikėjimas gali sukelti net visišką asmeninių ar visuomeninių veiksmų paralyžių. Jei visuomenėje sumenksta pasitikėjimas, o tuo pačiu ir saugumo jausmas, daugėja susiskaldymo (vyksta dezintegracija) - visuomenė tampa nebe sociumu, o izoliuotų ir įsibaiminusių individų visuma. Be abejo, baimė gali būti ir žmones vienijančiu veiksniu, tačiau atsidurti tokioje bendruomenėje, kur kiekvienas žmogus potencialiai gali kelti grėsmę kitam žmogui, būtų menkas malonumas. “Socialiniai klijai”, kurie padeda žmonėms būti kartu, tapti savitarpio pagalbos principais besiremiančiu sociumu, yra pasitikėjimas1.

Labai svarbu, kad piliečiai pasitikėtų valstybe ir pagrindinėmis jos institucijomis, nes objektyviai įvertinti, ar gerai valdžia tarnauja žmonėms, labai sunku. Iš visuomenės požiūrio į valdžią ir jos institucijas galima spręsti, ar žmonės tiki tuo, ką daro ir kalba politikai, kiek aktyviai ir noriai jie sutinka prisidėti prie valdžios siūlomų idėjų įgyvendinimo.

2012 m atliktos reprezentatyvios apklausos metu 10 savivaldybių gyventojai buvo prašomi atsakyti į klausimą, ar jie sutiktų prisidėti darbu ar finansinėmis lėšomis prie fizinio aktyvumo infrastruktūros plėtros savo bendruomenėje.


Šaltinis. Reprezentatyvi apklausa. Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10 savivaldybių tyrimas, 2012

Kaip galima matyti iš paveikslo, labiausiai linkę prisidėti prie savo aplinkos gerinimo rajono bendruomenių gyventojai, o didmiesčių gyventojai kur kas labiau abejingi savo bendruomenės reikmėms ir nelabai pasitikėtų valdžios struktūrų iniciatyvomis šiais klausimais.

Stebėti ir analizuoti Lietuvos gyventojų požiūrio į įvairias institucijas kitimą galima remiantis reprezentatyvių apklausų, atliekamų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus, rezultatais (jau atlikta apie 160 apklausų). Šias apklausas dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu Vilmorus pradėjo vykdyti 1998 metais. Gyventojų pasitikėjimas Lietuvos institucijomis yra gana žemas (su keliomis išimtinis). Pagal Vilmorus apklausų duomenis, palyginus iki krizinę 2007 m. ir situaciją po krizės- 2012 m., galime matyti, kad pasitikėjimas sveikatos apsauga, kuri dažnai žiniasklaidoje vertinama gana kritiškai, išliko stabilus, tuo tarpu pasitikėjimas bankais, Sodra ir net bažnyčia sumažėjo. Šiek tiek išaugo pasitikėjimas policija.


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos rytas

Pasitikėjimo institucijomis mažėjimas nėra išskirtinis Lietuvos fenomenas. Pastaruoju laiku ir Vakarų valstybėse pastebima, kad auga visuomenės nepasitikėjimas mokslo, sveikatos apsaugos institucijomis, profesinėmis organizacijomis ar kitomis visuomeninės institucijomis, kuriomis anksčiau buvo labai pasitikima.

Sveikatos sektoriuje pasitikėjimas ypač svarbus dėl čia egzistuojančios gani didelės informacijos asimetrijos, t. y. dėl to, kad pacientas, paprastai, turi žymiai mažiau informacijos nei gydytojas.

Iš kas mėnesį dienraštyje skelbiamų duomenų galima matyti, kad nors pastaruoju laiku nuolat kalbama ir rašoma, kokia bloga mūsų sveikatos sistema, gyventojai sveikatos apsaugą vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Teigiamas vertinimas išliko beveik visą 1998–2012 metų laikotarpį. Kaip galima matyti iš pateiktų paveikslų, pasitikėjimas sveikatos apsauga buvo kiek sumažėjęs 2009-2011 m., bet ne tiek dėl išaugusio nepasitikinčiųjų skaičiaus, kiek dėl padidėjusios neapsisprendusiųjų respondentų dalies.


* - 158-ių apklausų duomenys
Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas. Paveikslo duomenys atnaujinti remiantis 2012 metų gruodį dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtais apklausos duomenimis

Viena iš galimų stabiliai teigiamo požiūrio į sveikatos apsaugą kaip instituciją prielaidų galėtų būti ta, kad gyventojai šioje apklausoje vertina ne tiek (ar ne tik) sveikatos sistemą, kiek išreiškia savo asmeninį pasitenkinimą medicinos paslaugomis ar medikais.

Tačiau yra stebimas tam tikras pasitikėjimo sveikatos apsauga cikliškumas susijęs su rinkimais į Seimą. Seimo kadencijos pradžioje pasitikėjimas sveikatos sistema mažėja, o į antrąją kadencijos pusę pasitikėjimas vėl pradeda augti.


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas

Gal tai ir sutapimas, bet pasitikėjimo sveikatos apsauga svyravimai sutampa ir su sveikatos sistemoje vykusiais trimis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapais. Tikėtina, kad įstaigų restruktūrizacija kelia įtampą ir neigiamas emocijas medikų tarpe ir gydytojo – paciento kontaktą, neigiamos nuostatos persiduoda ir gyventojams.

Reikėtų atkreipti dėmesį į pasitikėjimo sveikatos apsauga santykinį stabilumą, palyginus net su pasitikėjimu tokiomis institucijomis kaip Sodra, bankais ar žiniasklaida. Iš pateiktų paveikslų galima matyti, kaip pasitikėjimas Sodra ir bankais smarkiai krito prasidedant finansinėms problemoms šalyje, kai tuo tarpu, net kriziniu laikotarpiu dėl privalomojo sveikatos draudimo fonde sukauptų finansinių rezervo lėšų sveikatos sistemoje didesnių finansavimo problemų pasisekė išvengti. Tikėtina, kad tai padėjo išvengti stipraus nepasitenkinimo sveikatos apsauga kriziniais laikotarpiais išaugimo.


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas
 


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas

Įdomu stebėti žiniasklaidos kaip “ketvirtosios valdžios” vertinimo kitimą. Nors visą minėtąjį laikotarpį pasitikėjimas šia institucija išliko teigiamas, tačiau jis nukrito nuo labai aukšto pasitikėjimo lygio 2000 metais – apie 70 proc. - iki paties žemiausio per visą aptariamąjį laikotarpį lygio 2012 metų birželį – 33,2 proc. ir buvo mažesnis už pasitikėjimą sveikatos apsauga. Tikėtina, kad nuolatinis negatyvo viešinimas žiniasklaidoje yra gyventojų prasčiau vertinamas, nei nuoseklus medikų darbas žmonių sveikatos labui.


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas

Gana įdomu palyginti ir pasitikėjimą sveikatos apsauga su pasitikėjimu Seimu. Nors politikai gana dažnai kritikuoja sveikatos sistemą ir aiškina, kaip ją vėl ir vėl reikia reformuoti, tačiau gyventojų pasitikėjimas Seimu nuo 2005 m. daugiau nei 4 kartus mažesnis nei pasitikėjimas sveikatos apsauga. Ar menką pasitikėjimą turintiems politikams nevertėtų šiek tiek susilaikyti nuo beatodairiškos medikų darbo kritikos, o labiau susirūpinti savo institucijos įvaizdžiu?


Šaltinis. Vilmorus, Lietuvos Rytas

Tikėtina, kad bene stipriausias gyventojų nepasitikėjimą sveikatos apsauga skatinantis veiksnys (stipri atvirkštinė koreliacija – 0,76) yra augančios namų ūkių išlaidos sveikatai. Akivaizdu, kad gyventojai privačių išlaidų sveikatai augimą vertina neigiamai ir sveikatos politikai į tai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, prieš apsispręsdami įvesti ar neįvesti priemokas sveikatinimo paslaugoms, ar padidinti gyventojų asmenines išlaidas sveikatai per papildomojo sveikatos draudimo sistemos įvedimą.

Dar vienas argumentas, kad pasitikėjimas sveikatos sistema sietinas labiau su medikų darbu, o ne su politikų veikla – tai sezoninis pasitikėjimo sveikatos sistema įvertinimas. Paskaičiavus 1998–2012 metų vidutinį, mėnesinį pasitikėjimo sistema įvertinimą, gauta kreivė parodo, kad gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsauga sumažėja būtent tada, kai gyventojai mažiausiai serga ir mažiausiai naudojasi sveikatinimo paslaugomis – vasarą, o rudenį ir pavasarį, kai gyventojams dėl sezoninių ligų reikia medikų pagalbos, visuomenė sveikatos apsauga pasitikima daugiau.


Vilmorus, Lietuvos Rytas, SEC paskaičiavimai

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką visuomenės nuomonei apie sveikatos apsaugą, – tai medicinos personalo įtaka per mediko–paciento kontaktą ir asmeninių išlaidų sveikatos paslaugoms apmokėti dinamika. O ilgalaikis (palyginus su 2000 m.) pasitikėjimo sveikatos sistema sumažėjimas, tikėtina, yra susijęs daugiau su gyventojų lūkesčiais, kurie auga kur kas greičiau nei sveikatos sistemos galimybės tokius lūkesčius patenkinti.

2012 m. atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa galimai patvirtina prielaidą, kad gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsauga pagrindinai susijęs su medikų paslaugų kokybe. Į klausimą, „Kaip manote, kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė rūpintis gyventojų sveikata?“, tai o tai galima vertinti ir kaip klausimą, „kam jūs labiausiai patikėtumėte rūpintis jūsų sveikata“ – virš 85 proc. respondentų atsakė, tai turėtų būti gydymo įstaigos. Didelę atsakomybę už savo sveikatą (ne už sveikatos sistemos reformas!) gyventojai suteikia ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Deja, gyventojai nemano (o gal netiki), kad vyriausybė ar Seimas gali turėti didelės įtakos sveikatai. Bene liūdniausias šios apklausos rezultatas yra atsakyme, kad gyventojai visiškai nemano (ar netiki), kad savivaldybės, verslas ar nevyriausybinės organizacijos gali kažkuo prisidėti stiprinant gyventojų sveikatą.


Šaltinis. Reprezentatyvi apklausa. Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10 savivaldybių tyrimas, 2012

Tam tikrą įtaką pasitikėjimo sveikatos apsaugos pokyčiams gali turėti paslaugų prieinamumo pasikeitimai, o taip pat su korupcija ar žala sveikatai, kurią pacientai patiria sveikatos priežiūros įstaigose, susiję skandalai. Apie tai plačiau paanalizuosime kitose dalyse.

 

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai:

  1. Lars Svedsen. Philisophy of Fear. 2008.
  2. Romualdas Buivydas, pranešimas „Pasitikėjimas sveikatos priežiūra“, 2012 m. spalio 24 d., konferencija “Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos” Mykolo Romerio universitete
  3. Romualdas Buivydas. Pasitikėjimas kaip socialinis kapitalas. SEC apžvalga Nr.2, 2010 m. gruodis
  4. Sveikatos sistemos reformų analizės galutinė ataskaita, 2011 m. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/lit/Sveikatos_sistemos_reformu_analize_placi/1186