Šiek tiek statistikos apie savižudybes

2018-02-07

Savižudybių rodiklius analizuojantys specialistai kalbėdami apie savižudybių problemą ir lygindami Lietuvą su kitomis valstybėmis dažnai remiasi Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto teikiamais duomenimis apie savižudybių skaičių ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenų bazėje esančiais išvestiniais rodikliais (savižudybių skaičiumi 100 tūkst. šalies gyventojų).

Kita problema, apie kurią viešojoje erdvėje dažnai kalba gydytojai, žurnalistai – bandžiusių nusižudyti žmonių skaičius. Tačiau teigiama, kad Lietuvoje tokių statistikos duomenų neturime, todėl rekomenduojama remtis atitinkamais vidutiniais ES šalių rodikliais ar kitais literatūroje minimais kitų šalių duomenimis.

2016 m. Sveikatos ekonomikos centras (SEC) įgyvendindamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ programos projektą „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ atliko dvi reprezentatyvias 15-29 m. jaunimo apklausas (apklausų vykdytojas: rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“). 2016 m. liepą-rugsėjį apklausti 1007, 2016 m. spalį-lapkritį – 1005 jaunuoliai. Abiejų apklausų klausimyną sudarė virš 30 su sveikata susijusių klausimų. Apie trečdalis antrosios apklausos klausimų skyrėsi nuo pirmosios, abejose apklausose buvo klausimų apie savižudybes. Abiejų apklausų rezultatai savižudybių tema labai panašūs. Į klausimą „Ar Jums kada nors kildavo minčių apie savižudybę?“ teigiamai atsakė 22 proc. respondentų, 3 proc. – dažnai apie tai galvojo, 2 proc. – kūrė planus, ir apie 2 proc. – teigė, kad mėgino nusižudyti, t. y., apie 29 proc. jaunuolių teigia galvoję apie savižudybę arba yra mėginę nusižudyti. Abejų apklausų rezultatai šiuo klausimu vienodi. Į tolesnius klausimus apie savižudybes atsakinėjo tik šie 29 proc. respondentų. Iš jų 13-14 proc. per pastaruosius 12 mėn. kūrė savižudybės planus ir apie 2-3 – bandė nusižudyti. Remiantis šiais apklausų duomenis nesudėtinga paskaičiuoti, kad 2015 m. beveik 3,5 tūkst. Lietuvos jaunuolių galėjo bandyti nusižudyti, o apie 22 tūkst. galėjo kurti savižudybės planus. Vienam 2015 m. nusižudžiusiam Lietuvos jaunuoliui, pagal SEC atliktus paskaičiavimus, tenka apie 25 bandymai nusižudyti.

Šiais statistikos ir apklausų duomenimis galėtų naudotis sveikatos politikai diskutuodami apie specialistų, dirbančių su savižudybių prevencija, poreikį. Tikslinga būtų panašias apklausas, kur jaunuoliai apklausiami apie jų fizinę ir psichinę sveikatą, patiriamą smurtą, pasitikėjimą informacijos šaltiniais, institucijomis / asmenimis kalbant sveikatos klausimais, kartoti periodiškai.

O dabar apie savižudybių skaičiaus statistiką ir mūsų įsitikinimą, kad esame savižudžių tauta (1 pav.)

1 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Jau seniai atrodo, kad su šia statistika kažkas negerai. Ir argumentas labai paprastas. Kaimyninių šalių savižudybių skaičiaus statistika yra geresnė arba daug geresnė. Tad galvoti, kad mes kažkuo labai išskirtiniai šiek tiek keista. Jau nuo 1996 m. SEC ekspertai vis mėgindavo paieškoti, o kas gi pas mus negerai su savižudybių statistika. Visų pirma darėme prielaidą, kad gal mūsų kriminalistai norėdami palengvinti sau gyvenimą dalį nužudymų nurašo savižudybėms. Nors medikai mums aiškino, kad taip negali būti, vis tiek nutarėme patikrinti. Pamėginome sudėti savižudybių ir nužudymų skaičius. Medikai greičiausiai buvo teisūs – Lietuvos atotrūkis nuo kitų ES šalių pagal savižudybių ir nužudymų sumarinį rodiklį išliko ryškus (2 pav.)

2 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Tada atkreipėme dėmesį į dar vieną mirčių kategoriją – mirtis dėl neaiškių mirties priežasčių. Užsienio šalių tyrimuose ir straipsniuose apie savižudybių statistikos patikimumą dažnai atkreipiamas dėmesys, kad yra nemažai šalių (katalikiškų ar musulmoniškų), kurios stengiasi tokių skaičių neviešinti, nes savižudybė laikoma didele nuodėme.

3 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Pasirodo, Lietuvos duomenys pagal šią mirčių kategoriją (SDR, Sudden and unattended death, cause unknown, per 100000, ICD-10 codes: R95-R98, WHO mortality data base, 2016) yra žymiai geresni nei vidutiniai ES šalių duomenys, už Lenkijos – beveik 16 kartų, už Vokietijos – 4,4 karto, už Danijos – 3,5 karto.

O jei prie savižudybių ir nužudymų rodiklių sumos pridėtume mirusiųjų dėl neaiškių mirties priežasčių skaičių? Dabar statistika pasikeitė. Pagal savižudybių, nužudymų ir mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių sumarinį rodiklį Lietuva nėra pati blogiausia tarp ES šalių (4 pav.)

4 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Lietuvos sveikatos rodiklių statistika ypatinga dar vienu aspektu. Nuo 1999 m. Lietuvoje beveik nėra mirusiųjų dėl su psichikos sveikata ir priklausomybėmis susijusių priežasčių, kai tuo tarpu daugelio ES šalių šis mirtingumo rodiklis gana didelis. Palyginę 1995-1999 m. Lietuvos mirtingumo dėl psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų rodiklius matome, kad per 5 metus šis rodiklis sumažėjo beveik 3,3 karto. Ir statistiškai, ir lyginant su kaimyninių šalių atitinkamais rodikliais toks sumažėjimas atrodo daugiau negu keistai.

5 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

6 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Turėdami omenyje, kad daugelio savižudybių priežastimi gali būti psichikos sveikatos sutrikimas, nutarėme pasižiūrėti, kaip atrodo Lietuva susumavus savižudybių, nužudymų, mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių ir su psichikos sveikata susijusių mirčių rodiklius.

7 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

7 paveiksle matyti, kad sumarinis savižudybių, nužudymų, mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių ir su psichikos sveikata susijusių mirčių Lietuvos rodiklis tik 1,2 karto viršija ES šalių vidutinį ir yra geresnis už 9 ES šalių rodiklius. Gal nebevadinkime savęs savižudžių tauta.

Ar tai reiškia, kad Lietuvoje savižudybių yra mažiau nei rodo statistika (1 pav.)? Gal net daugiau, nes dalis savižudybių gali patekti į mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių statistinę grupę. Iš kitos pusės, tai reiškia, kad kitose šalyse, greičiausiai, savižudybių yra kur kas daugiau, nei jos apie tai oficialiai deklaruoja. Savižudybių statistika nėra tokia patikima, kai norima palyginti skirtingas ypač skirtingų kultūrinių tradicijų šalis. Kaip matyti iš anksčiau pateiktos statistikos, katalikiškosios Lenkijos mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių rodiklis net 16 kartų didesnis nei Lietuvos. Ar ten nėra slepiama savižudybių statistika?

Nusižudo daug mūsų šalies gyventojų ir šią problemą būtina aktyviai spręsti, o iš tekste pateiktų jaunuolių apklausų duomenų matyti, koks galėtų būti prevencinių paslaugų mastas.

Papildymas

Dėkoju už pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Įtraukiu į analizę, dar vieną mirties priežasčių grupę – išorinės mirties priežastys, kai ketinimas nežinomas. (SDR, Events of undetermined intent, per 100000, ICD-10 codes: J10-J34, WHO mortality data base, 2016). Dėkoju kolegoms, kurie atkreipė dėmesį, kad ši mirties priežasčių grupė (Y10-34) nebuvo atspindėta anksčiau nagrinėtoje mirčių dėl neaiškių mirties priežasčių grupėje. Šioje grupėje apsinuodijimai, nuskendimai, pasismaugimai ir kitos išorinės mirtys, kai nelabai aišku, ar tai atsitiktinė mirtis, nužudymas ar savižudybė. Nors pagal šį rodiklį Lietuva nelabai gerai atrodo, bet ir vėl, vis dėl to, – lietuviai ne patys blogiausi.

8 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Tad kaip atrodo suminis grafikas, jei prie anksčiau nagrinėtų mirčių pridėti dar vieną mirties priežasčių grupę? Palyginus su 7 paveikslu, Lietuvos mirtingumo rodiklių statistika kiek pablogėjo, bet pagrindinė išvada išlieka ta pati – nagrinėkime savižudybių statistiką kompleksiškai ir nereikia laikyti savęs unikalia savižudžių tauta.

9 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Gavau klausimą, ar pateikiama 2014 m. statistika nėra tik atsitiktinumas – vienų metų reiškinys. Pateikiu linijinį kelių 9 paveiksle pavaizduotų šalių ir ES vidurkio grafiką. Kaip galime matyti, 2014 m. duomenys nėra atsitiktinumas, suminis standartizuoto mirtingumo rodiklis pagal analizuojamas mirties priežasčių grupes Lietuvoje ne vieną ir ne du kartus buvo ne pats blogiausias tarp ES šalių.

10 paveikslas. Šaltinis. PSO mirtingumo rodiklių duomenų bazė

Ir dar vienas pastebėjimas. Jei norime savižudybių problemą Lietuvoje spręsti efektyviau, o ne tik analizuoti ir rekomenduoti standartines, visai Lietuvai vienodas metodikas, reikėtų rimtai ištyrinėti regioninę, ar net savivaldybių lygio savižudybių statistiką ir įvertinti kas ir kodėl žudosi tame, ar kitame regione. Nes tik tokiu atveju galima surasti pačius efektyviausius, būtent toje geografinėje vietovėje, problemos sprendimo būdus. Bet, tai jau kita statistika ir tokiai analizei reikia kur kas daugiau laiko.

Share

Apie autorių

Romualdas Buivydas portretas

Romualdas Buivydas

Daugiau nei 22 m. ekspertinio darbo patirtis SEC įgyvendinamuose projektuose sveikatos ir socialinio sektorių reformų, finansavimo, valdymo, klausimais, patirtis kompleksinių sistemų valdymo ir modelių kūrimo srityse. 10 leidinių ir vienos monografijos bendraautorius, Nuo 2007 m. UAB "Sveikatos Ekonomikos Centras" direktorius.