Lietuvos sveikatos strategija ir jos įgyvendinimo rezultatai

2019-05-23

Įvertinus labai ribotas Lietuvos sveikatos sistemos finansines galimybes, akivaizdu, kad reikia ne su kiekviena nauja Seimo kadencija vis iš naujo „reformuoti ir efektyvinti“ sveikatos sistemą, o aiškiai pasirinkti svarbiausius strateginius sveikatos, bet ne vien tik sveikatos sistemos tikslus ir jų laikytis nepriklausomai nuo politinių pasikeitimų. Naujosios politinės jėgos turėtų ne vis iš naujo formuluoti naujus tikslus ir aiškinti, kaip reformuoti sistemą, o siūlyti, kaip jau pasirinktus strateginius sveikatos tikslus įgyvendinti. Tokie strateginiai sveikatos sistemos tikslai jau yra suformuluoti Lietuvos sveikatos 2014-2025 m. strategijoje, kuri buvo pradėta rengti dar 2011 m., o patvirtinta 2014 m. T.y., ši strategija nėra vienos partijos, o net kelių vyriausybių ir skirtingų politinių jėgų bei labai plataus sveikatos ir kitų sektorių ekspertų darbo bendras rezultatas. Tad rekomenduotina ne vis iš naujo „išradinėti dviratį“, o vadovautis būtent šioje strategijoje numatytais tikslais ir uždaviniais bei stengtis pasiekti, ar net viršyti strategijoje numatytus veiklos rodiklius.

2011-2012 m. įgyvendinant Europos sąjungos lėšomis finansuojamą projektą dėl sveikatos sistemos reformų analizės atlikimo buvo parengtos rekomendacijos dėl 2011-2020 metų Lietuvos sveikatos programos (LSP, nuo 2016 m. Lietuvos sveikatos programa pervardinta į Lietuvos sveikatos strategiją) tikslų ir uždavinių bei parengtas Lietuvos sveikatos programos projektas.

Rengiant LSP, visų pirma, buvo atliktas 1998 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo rezultatų įvertinimas ir problemų, su kuriomis teko susidurti šią programą įgyvendinant, analizė.

Pagrindinės nuostatos rengiant LSP projektą

Visų pirma buvo sutarta, kad pagrindinis Lietuvos sveikatos programos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir tik antroje vietoje, kaip priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti – sveikatos priežiūros sistema ir jos pertvarka. Todėl ir buvo suformuluota, kad „Lietuvos sveikatos programos 2020 pagrindinis (strateginis) tikslas – pasiekti, kad 2020 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau“. Kaip galime matyti, 2014 m. patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje (strategijoje), šis tikslas, tik šiek tiek papildytas išliko mažai pakitęs –„Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos pagrindinis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų jų gyvenimo trukmė, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai“.

Antra nuostata buvo skirta susitarti, kokias svarbiausias sveikatos problemas reikia vertinti ir pagrindinai akcentuoti LSP. Buvo sutarta, kad pagrindinis siektinas visos sveikatos programos įgyvendinimo rodiklis – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus, tad situacijos analizei daugiausiai buvo naudojama gyventojų mirtingumo pagal ligų grupes statistika. Buvo sutarta detaliai analizuoti ir siūlyti sprendimus ligų grupėms dėl kurių mirtingumas sudarys apie 90 proc. nuo visų mirčių. Likusios ligų grupės bus vertinamos ne taip detaliai.

Analizuojant mirtingumo rodiklius buvo aptarta galimybė atlikti paskaičiavimus, kiek gali būti išsaugota gyvybių, jei Lietuvoje standartizuoto mirtingumo rodikliai pasiektų tam tikrą siektiną, pavyzdžiui, ES-27, ar ES-12 šalių rodiklį. Šiuo klausimu ekspertų nuomonės išsiskyrė, nes dalis ekspertų laikėsi nuostatos, jog tai neatitinka tarptautinėje praktikoje taikomų metodikų. Bet vis dėlto tokie skaičiavimai buvo atlikti ir darant pristatymus ir diskutuojant su sveikatos sistemos politikais ir administratoriais, kaip įtikinimo priemonė pasirodė labai veiksmingi. Projekto pabaigoje parengtame LSP projekte tokie išsaugotų gyvybių paskaičiavimai buvo pateikti, tačiau 2014 m. patvirtintoje LSP šių paskaičiavimų nebeliko.

Buvo sutarta, kadangi daug išvengiamų mirčių buvo susiję su nesveika gyvensena ir aplinka, į rengiamos LSP projektą įtraukti ir kitų sektorių veiklos rodiklius, kurie turi įtakos sveikatai.

Rengiant pasiūlymus dėl siektinų rodiklių iki 2020 m., buvo atlikta regresinė analizė ir pamėginta įvertinti, kokie tikėtini atitinkami rodikliai gali būti pasiekti 2020. Rezultatai nenudžiugino. Tad buvo atlikti paskaičiavimai, kokie galimi pasiekimai, jei darytume prielaidą, jog galima savo rodiklius gerinti tokiais pačiais tempais, kaip sekėsi kitoms (analizei pasirinktoms) ES valstybėms. Padarius tokius paskaičiavimus gauti rezultatai buvo ambicingesni, nei remiantis grynai regresinės analizės rezultatais. Tačiau, vis tiek kai kurie siektini rodikliai 2020 m. galėjo reikšti, jog atsilikimas nuo tam tikrų ES šalių vidurkių ir toliau didės. Todėl dalis siektinų rodiklių buvo pakoreguoti, siūlant, kad būtų pasiekti ES-27, ar bent ES-12 šalių vidurkiai. Reikia pažymėti, kad pristatant tyrimų rezultatus ir rekomendacijas bei akcentuojant, kad turime ne „plaukti pasroviui“ ir palengvinti sau gyvenimą parinkdami lengviau pasiekiamus rodiklius, o siekti ambicingesnių, atsilikimą nuo ES vidurkio mažinančių tikslų, buvo gautas praktiškai vienareikšmiškas politikų palaikymas.

LSP programos projektas buvo parengtas ir pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai 2012 m. pradžioje. Deja, dėl įvykusių naujo Seimo rinkimų ir pasikeitimų vyriausybėje, LSP patvirtinimas užsitęsė. 2013 m. pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi su prašymu į LSP projektą rengusius ekspertus pakoreguoti parengtus rodiklius perskaičiuojant siekinius iki 2025 m. Perskaičiavimai, remiantis ankstesne metodika buvo atlikti gana greitai, bet ir vėl buvo susidurta su ta pačia problema – paskaičiuoti rodikliai buvo tokie, kad reikėtų įtvirtinti vis didėjantį atsilikimą nuo ES vidurkių. Todėl pateikiant šiuos paskaičiavimus Sveikatos apsaugos ministerijos LSP rengimo darbo grupei buvo pasiūlyta, kad, kaip ir rengiant pirminį LSP projektą, priimti politinį sprendimą ir patvirtinti ambicingesnius siektinus rodiklius, kurie bent šiek tiek sumažintų atsilikimą nuo ES šalių vidurkių.

Kaip pavyzdį pateikiu kelis vidutinės gyvenimo trukmės siektiną rodiklį atvaizduojančius paveikslus. Pirmajame paveiksle atvaizduota VGT faktinė ir siektinos reikšmės, kurios buvo paskaičiuotos pirminiame LSP projekte (siekinys iki 2020 m.). O antrajame paveiksle perskaičiavimai, tikėtinas trendas (matosi didėjantis atsilikimas nuo ES vidurkių) ir rekomenduojamas siekinys 2025 m., norint, kad atsilikimas nuo ES sumažėtų. Ir šį kartą beveik be diskusijų buvo priimtas politinis sprendimas patvirtinti ambicingesnį – 77,5 m. VGT siektiną rodiklį 2025 metams.

Šaltinis. Prezentacija, 2013 m. pavasaris

Šaltinis. Prezentacija, 2013 m. pavasaris

Parenkant siektinus LSP įgyvendinimo rodiklius buvo vertinama ne tik mirčių pagal ligų grupes apimtis, mirtingumo rodikliai pagal amžių ir lytį, bet ir segamumas, rodiklių kitimų tendencijos, o taip pat rodiklių skirtumas palyginus su ES vidurkiu, kaip atvaizduota žemiau pateikiamame paveiksle.

Šaltinis. Prezentacija, 2013 m. pavasaris

Papildomai, 2013 m. atliekant rodiklių perskaičiavimus Sveikatos apsaugos ministerija paprašė pateikti statistikos, kuri padėtų pagrįsti ir akcentuoti ne tik sveikatos netolygumo pagal lytį, bet ir regioninio sveikatos netolygumo problemą (žr. žemiau pateiktą paveikslą).

Šaltinis. Prezentacija, 2013 m. pavasaris

Kaip vieną iš pavyzdžių, susijusių su nesveika gyvensena, pateikiame paveikslą, kuriame atliktas alkoholinių gėrimų vartojimo ir mažmeninių kainų indekso alkoholiniams gėrimams palyginimas. Šiai problematikai programoje taip pat buvo skirta gana daug dėmesio.

Šaltinis. Prezentacija, 2013 m. pavasaris

Siekiant padėti sveikatos sistemos politikams ir administratoriams įtikinamai argumentuoti LSP patvirtinimo būtinybę Seime, buvo parengti išsaugotų gyvybių skaičiaus paskaičiavimai. Įgyvendinus LSP (preliminariais paskaičiavimais per 10 m. laikotarpį išvengiamų išsaugotų gyvybių galėjo siekti 25-30 tūkst.) Papildomai buvo pateikta, remiantis dviem reprezentatyviomis Vilmorus bendrovės atliktomis apklausomis, respondentų nuomonė apie sveikatos svarbą gyventojams.

Šaltinis: Reprezentatyvi apklausa. Projektas “Sveikatos sistemos reformų analizės atlikimas”, 2011

Šaltinis. Reprezentatyvi apklausa. Projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10 savivaldybių tyrimas, 2012

Kaip sekasi įgyvendinti Lietuvos sveikatos strategijoje užsibrėžtus tikslus kasmet analizuojama Higienos instituto atliekamame vertinime. Žemiau pateikiama lentelė iš publikacijos LIETUVOS SVEIKATOS 2014–2025 METŲ STRATEGIJOS VYKDYMAS: KAIP SEKASI SIEKTI UŽSIBRĖŽTŲ TIKSLŲ? (leidinys VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI, 2018, NR. 3 (30)).

Kaip galima matyti, dauguma strategijoje numatytų rodiklių artimi, ar net geresni, nei buvo numatyti strategijoje. Blogiausia situacija dėl išorinių mirties priežasčių ir priežasčių, kurios kaip tik turi nemažą įtaką šių mirčių skaičiui – socialinė-ekonominė situacija, gyvensena ir aplinkos užterštumas. Taip pat nesilaikoma įsipareigojimų skirti didesnį visuomeninį finansavimą sveikatos priežiūrai.

Jei ir toliau išliks dabartinės tendencijos, labai tikėtina, kad pagrindinis strategijoje numatytas tikslas – vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimas bus pasiektas – ir ne tik tarpinė (75,8 m., 2020 m.), bet ir galutinė reikšmė (77,5 m., 2025 m.).

Šaltinis. Higienos institutas, SEC paskaičiavimai

Įdomu pastebėti, kad jei įvertinti VGT kitimo tendenciją nuo 2014 m. (t.y., po strategijos patvirtinimo) ir palyginti su ES-28 šalių vidurkiu, galime matyti, kad, jei išliks dabartinės tendencijos, tai pagrindinis siekinys ne tik bus pasiektas, bet ir, tikėtina, viršytas. VGT skirtumas, palyginus su ES vidurkiu sumažėtų nuo 6,2 (2014 m.) iki 4,3 metų (2025 m.). Gal vertėtų pamastyti apie šio rodiklio vertės pakeitimą į ambicingesnį?

Šaltinis. Higienos institutas, SEC paskaičiavimai

Atliekant VGT paskaičiavimus, kaip galime matyti iš žemiau pateikto paveikslo, didžiausias gyventojų mirtingumas, kaip ir 2011 m. rengiant LSP projektą yra sietinas su kraujotakos sistemos ligomis, navikais, išorinėmis mirties priežastimis bei virškinimo ir kvėpavimo sistemų ligomis

Šaltinis. Higienos institutas

Deja, nors dauguma standartizuoto mirtingumo rodiklių pagerėjo per šį laikotarpį, su išsaugotų gyvybių skaičiais yra problemų. Nes, nors ir sumažėjo vidutinio amžiaus asmenų mirusiųjų skaičius, tačiau padidėjo vyresnio amžiaus gyventojų mirtingumas (žr. žemiau esantį paveikslą). Jei imti atskaitos tašką 2010 m., kaip buvo vertinama rengiant pirmąjį LSP projektą, tuomet pagal visas amžiaus grupes per 2011-2017 m. laikotarpį mirusiųjų skaičius sumažėjo 8079 asmenimis, 0-74 m. amžiaus grupėje – 16622, 0-84 m. amžiaus grupėje – net 20362 asmenimis. Tad galima būtų galvoti, kad 2011 m. atliktos išvengiamų mirčių prognozės pasiteisino (buvo paskaičiuota, kad įgyvendinus programą būtų galima iki 2020 m. išsaugoti apie 25 tūkst. gyvybių, turint omenyje išvengiamą mirtingumą). Deja, jei analizuoti 2014-2017 m. laikotarpį (t.y., laikotarpį po naujosios LSP patvirtinimo Seime), situacija kur kas prastesnė, nes atskaitos metais (2014 m.) mirusiųjų skaičius per visą aptariamąjį laikotarpį (2010-2017, išskyrus 2017 m.), buvo pats mažiausias. Todėl pagal visas amžiaus grupes mirusiųjų skaičius per 2014-2017 m. laikotarpį ne tik, kad nesumažėjo, bet net padidėjo 2268 asmenimis, nors 0-74 m. amžiaus grupėje sumažėjo 1787, 0-84 m. amžiaus grupėje – 1531 asmeniu.

Kadangi taikyti metodiką, išsaugotų gyvybių apskaičiavimui, kuri buvo naudojama rengiant LSP projektą gana sudėtinga, galima naudotis paprastesniais metodais. Pavyzdžiui, Higienos instituto skelbiamais duomenimis apie išvengiamą mirtingumą. Jei daryti prielaidą, kad išvengiamo mirtingumo rodiklis – proc. dalis nuo visų mirusiųjų skaičiaus, gali būti interpretuojamas, kaip maksimalus, tikėtinas išsaugotų gyvybių skaičiaus įvertinimo rodiklis, tuomet nesudėtinga paskaičiuoti, kiek gyvybių galima išsaugoti per metus, ar ilgesnį, pavyzdžiui, sveikatos strategijos įgyvendinimo laikotarpį. 2016 m. išvengiamų mirčių dalis sudarė 33,7 proc. nuo visų mirčių skaičiaus, t.y., apie 13,5 tūkst. asmenų. Jei per 4 m. laikotarpį pasisektų šį rodiklį palaipsniui sumažinti ir pasiekti, kad jis būtų bent 10 proc. punktų mažesnis, nei 2016 m., tai iki 2025 m. pabaigos būtų galima išsaugoti daugiau 25 tūkst. gyvybių.

Palyginimui paimti 2012 (sveikatos strategijoje naudoti atskaitos metai) ir paskutiniai Higienos instituto pateikiami mirusiųjų skaičiaus pagal amžių duomenys.

Šaltinis. Higienos institutas

Dar vienas svarbus pastebėjimas. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklių skirtumas tarp vyrų ir moterų (sveikatos netolygumo rodiklis pagal lytį) pradėjo mažėti ir 2017 m. VGT skirtumas tarp vyrų ir moterų siekė tik 9,68 m., palyginus su 11,06 m. 2012 m. Tačiau kitas sveikatos netolygumo įvertinimas - mirtingumo 100 tūkst. gyventojų rodiklių skirtumai tarp savivaldybių - ne tik, kad nesumažėjo, bet net padidėjo palyginus, pavyzdžiui su 2010 m. Šis sveikatos netolygumo regioninis vertinimas nėra įtrauktas į sveikatos strategijos rodiklių sąrašą ir jo stebėsena nėra atliekama. Žemiau pateiktame paveiksle galime matyti, kaip atrodo mirtingumo rodiklių skirtumai pagal savivaldybes 2010 ir 2017 m. metais. Tik keliose savivaldybėse mirtingumo rodiklis 2017 m. buvo mažesnis nei 2010. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio mirtingumo rodiklių 2010 m. (Ignalinos r./Alytus) siekė apie 2,26 karto, o 2017 m. (Ignalinos r./Neringa) – net apie 2,52 karto. Siekiant sumažinti atsitiktines reikšmes, paskaičiavome penkių didžiausio ir mažiausio mirtingumo savivaldybių vidurkius ir įvertinome skirtumus 2010 ir 2017 m. 2010 m. santykis tarp 5 didžiausio mirtingumo savivaldybių vidurkio ir 5 mažiausio mirtingumo savivaldybių vidurkio siekė 1,98 karto, o 2017 m. – 2,09 karto. Taigi, galima teigti, kad per šį laikotarpį situacija sietina su regioniniu sveikatos netolygumu Lietuvoje nepagerėjo. Manome, kad reikėtų įvertinti galimybę regioninio netolygumo rodiklio stebėseną įtraukti atliekant sveikatos rodiklių Lietuvoje vertinimą.

2010 m.  Santykis blogiausia/geriausia - 2.256278; 5 savivaldybių vidurkių palyginimas 1.981435

2017 m.  Santykis blogiausia/geriausia - 2.524901; 5 savivaldybių vidurkių palyginimas 2.091114

Šaltinis. Higienos institutas, SEC skaičiavimai

Pabaigai aptarsime sveikatos sistemos funkcionavimo rodiklius. Remiantis Higienos instituto parengta Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaita, pasiekti ir viršyti šeimos gydytojų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų bei išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalis tarp einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų (proc.) rodikliai. Deja, slaugytojų (įskaitant akušerius), tenkančių vienam gydytojui, skaičiaus rodiklis bei įsipareigojimai didinti visuomeninį sveikatos sistemos finansavimą, nėra tinkamai įgyvendinami. Detaliau paanalizuokime finansus.

Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos, procentais nuo BVP 2017 m. siekinys buvo 7,1 proc. Deja išlaidos sveikatai 2017 m. siekė tik 6,7 proc. Tačiau bene blogiausia situacija su visuomeniniu finansavimu (valdžios sektoriaus ir privalomojo įmokinio sveikatos priežiūros finansavimo programos). Visuomeninio finansavimo dalis, kaip proc. nuo BVP beveik nesikeičia jau apie 10 metų. O procentinė visuomeninio finansavimo dalis nuo visų išlaidų sveikatai 2017 m., palyginus su 2010 m., sumažėjo beveik 5 proc. punktais. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2017 m. visuomeninio finansavimo dalis nuo visų išlaidų sveikatai sudarė 66,72 proc. (pagal Higienos instituto ataskaitoje pateiktus išankstinius duomenis – 66,9 proc.), o siekinys 2017 m. turėjo būti 71,94 proc.

* - pagal 2018 m. išankstinius sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo duomenis Sveikatos ekonomikos centro atlikti prognostiniai paskaičiavimai

Šaltinis. Statistikos departamentas, 2007-2017 m. duomenys

Šaltinis. Statistikos departamentas, 2007-2017 m. duomenys

Apibendrinimas

Visų pirma, reikėtų būti dėkingais, kad Higienos institutas kasmet atlieka Lietuvos sveikatos strategijos (programos) siektinų rodiklių stebėseną ir stebėsenos ataskaitas pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai bei viešina jas. Deja, jei bus vykdoma tik stebėsena ir nedaromos išvados, kaip sekasi, ar nesiseka įgyvendinti užsibrėžtus strategijoje tikslus, tai gali būti, kad strategijos įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje galime būti nustebę, kodėl gi mums nepasisekė įgyvendinti, tai ką buvome numatę.

Antra. Siūlytume, kad rengiant tarpinį Lietuvos sveikatos strategijos įvertinimą 2020 m., Sveikatos apsaugos ministerija įvertintų galimybę pakoreguoti ir/ar papildyti strategijoje numatytus rodiklius, siekiant, jog rodikliai taptų ambicingesni, jei matoma, kad jie nesunkiai bus įgyvendinti. Geriau stengtis siekti to, kas sunkiau pasiekiama, nei „plaukti pasroviui“, tikintis, kad visos sveikatos problemos kažkaip išsispręs savaime.

Parengė Romualdas Buivydas

Share

Apie autorių

Romualdas Buivydas portretas

Romualdas Buivydas

Daugiau nei 24 m. ekspertinio darbo patirtis SEC įgyvendinamuose projektuose sveikatos ir socialinio sektorių reformų, finansavimo, valdymo, klausimais, patirtis kompleksinių sistemų valdymo ir modelių kūrimo srityse. 10 leidinių ir vienos monografijos bendraautorius, Nuo 2007 m. UAB "Sveikatos Ekonomikos Centras" direktorius.