Sveikatos sistemos einamosios išlaidos

2018-01-04

Sveikatos ekonomikos centras jau nuo 2006 m. vis parengia su sveikatos sistemos finansavimu susijusį paveikslą, kurį paprastai kalbant vadiname „burbulais“. Pagalvojome, kad jau laikas pateikti naują tokio grafiko variantą, kuriame atvaizduoti ES šalių sveikatos sistemos finansavimo Eurostat duomenys.

Tiems, kurie pirmą kartą matote šį grafiką, pateikiame nedidelį komentarą.

Paveiksle pateikiama finansinė informacija pagal tris dimensijas:

  • X ašyje atvaizduota kokią dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) (visuomeninis ir privatus finansavimas) skiriame sveikatai;
  • Y ašyje atvaizduota, kokią dalį nuo visų išlaidų sveikatai sudaro visuomeninis finansavimas;
  • „burbulo“ dydis parodo visuomeninio sveikatos finansavimą Eurais tenkantį vienam šalies gyventojui.

Galime matyti, kad ne tik vienam gyventojui tenkantis finansavimas yra mažas, bet ir tai, kad sveikatos visuomeninio finansavimo dalis Lietuvoje yra santykinai maža. Tad bet kokie populistiniai samprotavimai apie greitas reformas, siekiant, kad jau artimiausiu laiku mūsų sveikatos sistema būtų tokia pati kaip Vokietijoje ar Švedijoje, tėra iliuzija ar savęs apgaudinėjimas. Norint, kad Lietuvos sveikatos sistema būtų kaip Vokietijoje ar Švedijoje jai reikėtų skirti maždaug 6,5–8 kartus daugiau visuomeninių lėšų. Net Suomija, vienam šalies gyventojui visuomeninių lėšų sveikatai skiria 5 kartus daugiau nei Lietuva. Tad reikia susitaikyti su mintimi, kad tik sparčiai augant visos šalies ekonomikai po 20–30 metų mes, galbūt, galėtume pasiekti dabartinį Vakarų Europos šalių sveikatos sistemos lygį. Todėl vertėtų susimąstyti, ko mes siekiame.

Ar mes tik norime pertvarkyti sveikatos sistemą, kad ji taptų panašaus lygio kaip Vakarų Europos šalyse, ar, vis dėlto, mes siekiame, kad mūsų žmonių sveikata būtų tokia kaip šių šalių žmonių. Tai yra, reikėtų susitarti, kokie yra tikrieji sveikatinimo sistemos tikslai. Gal tada surastumėme būdų iškeltiems tikslams įgyvendinti skirdami tam mažiau lėšų nei gali sau leisti turtingosios Europos Sąjungos šalys. (Šaltinis: Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje, 2010, Sveikatos ekonomikos centras)

Papildymas
Pagal perkamosios galios standartą (PPS) eurais vienam gyventojui Lietuvos situacija kiek geresnė. Nuo Švedijos ir Vokietijos skiriamės 3,4-3,6 karto, o nuo Suomijos – apie 2,4 karto.

Share

Apie autorių

Romualdas Buivydas portretas

Romualdas Buivydas

Daugiau nei 22 m. ekspertinio darbo patirtis SEC įgyvendinamuose projektuose sveikatos ir socialinio sektorių reformų, finansavimo, valdymo, klausimais, patirtis kompleksinių sistemų valdymo ir modelių kūrimo srityse. 10 leidinių ir vienos monografijos bendraautorius, Nuo 2007 m. UAB "Sveikatos Ekonomikos Centras" direktorius.