Ar tikrai gyventojų emigracija yra problema?

2018-01-04

Ar tikrai gyventojų emigracija problema?

Palyginus 2017 m. pradžios gyventojų skaičių su 1996 m. pradžia – vaizdas gana liūdnas. 2017 m. Lietuvoje gyveno 767 308 gyventojais mažiau (t.y., 21.22 proc. mažiau). Žemiau pateiktame paveiksle galime matyti (Lietuvos vidurkis - stulpelinis grafikas), kaip kito gyventojų skaičius Lietuvoje ir apskrityse.

Šaltinis. Statistikos departamentas

Kaip galime matyti gyventojų skaičius mažėja ne visur – Vilniaus apskrityje jau stabilizavosi, situacija kiek gerėja Klaipėdos apskrityje. Galima tikėtis, kad skandalingos žurnalistų prognozės, - „Lietuva taps dykviete“, ar „paskutinis išvykęs iš Lietuvos išjunkite šviesą“ turbūt nepasiteisins. Ir tai ne tik šiaip naivus tikėjimas. Jei, net estai sugeba stabilizuoti gyventojų skaičiaus mažėjimą, tai mums tikrai pasiseks. Juk pas mus šilčiau.smiley

Jei rimtai, tai gyventojų tankumas šalyje priklauso nuo tokių svarbių faktorių, kaip geografinė padėtis, ištekliai ir tik mažesniu laipsniu nuo ekonominės-socialinės situacijos. Pasižiūrėkime, koks gyventojų tankumas panašioje geografinėje vietoje kitose šalyse ir suprasime, kad pas mus gyventi gana komfortiška (na, gal kiek per daug lyja, ypač šiais metais), gamtinių išteklių – vandens ir miško gausu. Tad, tikrai čia nebus dykvietė ir net atvirkščiai, gyventojų tankumas didės. Klausimas – kada pradės didėti ir kas čia gyvens. 

Paanalizuokime, kas daugiausiai turi įtakos gyventojų mažėjimui pagal amžiaus grupes ir vertindami du rodiklius: emigraciją ir natūralų gyventojų prieaugį.

Visų pirma, atkreipkime dėmesį, kaip pakito gyventojų skaičius pagal amžių. Turime tris problemas – mažai vaikų ir jaunimo iki 22 m. Nors santykinai nemažai 23-25-mečių (jei jie neemigruos), tačiau mažai jaunesnio ir vidutinio amžiaus dirbančiųjų ir santykinai daug vyresnio amžiaus dirbančiųjų, kurie neužilgo taps pensininkais. 

Šaltinis. Statistikos departamentas

Kaip galime matyti iš žemiau pateiktų paveikslų beveik visą 2000-2016 m. laikotarpį didžiausią įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo tarptautinė emigracija. Daugiau nei 70 proc. per šį laikotarpį emigravusiųjų sudaro 15-44 m. amžiaus asmenys. 20-29 m. amžiaus asmenys sudarė 36 proc. visų emigravusiųjų.

Šaltinis. Statistikos departamentas

Šaltinis. Statistikos departamentas

Tai tiek statistikos, tam kad suprastume, kokia situacija yra analizuojant su emigracija susijusį gyventojų skaičiaus mažėjimą. O dabar pakalbėkime ar emigracija yra problema savaime. Manau, kad ne tai problema. Problema – emigracijos pasekmės mums. O tai jau visiškai kitas aspektas į ką reikia kreipti mūsų dėmesį. T.y., kol kas, kol socialinė – ekonominė situacija pas mus nėra labai gera ir, tikėtina, nelabai greitai pagerės, galvokime, ne kaip mažinti emigraciją, o ką daryti su šio reiškinio pasekmės visiems mums čia likusiems. T.y., pradėkime kalbėti ne apie emigraciją, o jos sukeliamų pasekmių problemų sprendimą.

Rytietiška išmintis sako: Dieve, duok jėgų padaryti tai, ką galiu, duok proto nedaryti, ko negaliu, ir duok išminties atskirti vieną nuo kito. Tad pasiaiškinkime, ką gi galime pakeisti.

Kadangi, kol kas greitai pakeisti socialinę-ekonominę situaciją vargu ar galime, tai ir emigracija labai greitai nesumažės. Tad kaip sumažinti neigiamas emigracijos pasekmes? Yra gerų naujienų. Dėl emigracijos mažėja bedarbystė ir net atsiranda darbuotojų trūkumas. Kodėl tai gera naujiena? Todėl, kad per artimiausius 10-20 metų sparčiai vystysis automatizacija, robotizacija ir dirbtinis intelektas. O tai mažins darbo jėgos poreikį ir didins bedarbystę. Išsivysčiusiose šalyse, kur emigruoja mūsų gyventojai tai taps vis didesne problema. Gali prasidėti streikai, akcijos nukreiptos prieš emigrantus ir kiti neramumai. O pas mus, esant mažai bedarbystei ir net darbo jėgos trūkumui, situacija bus, tikėtina, geresnė. Tik kyla klausimas, ar mes lauksime, kol pas mus pradės grįžti išsivysčiusiose šalyse nepritapę kraštiečiai, ar kažką darysime patys, nelaukdami.

O kokia sveikatos sistemos, tiksliau medikų ir kitų sveikatos specialistų ateitis vystantis dirbtiniam intelektui (DI), automatizacijai ir robotizacijai? Žmonės gyvens ilgiau ir sveikatos problemų mes turėsime vis daugiau, o tai reikštų, kad ir medikų skaičiaus poreikis tik didės. Ar tikrai? Koks bus DI ir robotų vaidmuo naujose sveikatos sistemose?

2017 m. PwC parengtame dokumente „What doctor? Why AI and robotics will define New Health“ teigiama, kad atlikus gyventojų apklausą 55 proc. respondentų atsakė, jog jie norėtų kad DI ir robotai dalyvautų tenkinant jų sveikatos priežiūros poreikius. Šiame dokumente įvardijamos 5 tendencijos turėsiančios ženklios įtakos naujos sveikatos sistemos formavimuisi: 1. Kuo ilgiau gyvensime, tuo daugiau teks susidurti su chroniškomis ligomis, o esamų sveikatos sistemų pagrindas šiuo metu yra ligoninės, kurios pagrindinai yra skirtos spręsti kitoms - skubioms trumpalaikėms sveikatos problemoms. Reikia iš naujo pergalvoti, kaip sistema turi funkcionuoti ir kokie turėtų būti pagrindiniai jos elementai. 2. Sveikatos duomenų apimties didžiulis augimas. Joks net genialiausias žmogus nebegali su tokiu informacijos srautu susidoroti. 3. Realiame laike veikiančių medicininių platformų, kuriose integruojamas dirbtinis intelektas, automatizacija ir robotai plėtra. 4. Paslaugų prieinamumo demokratizacija – pacientai prieina prie duomenų ir mobilių aplikacijų, kurios padeda ne tik būti geriau informuotais, bet ir bendradarbiaujant su medikais patiems geriau rūpintis savo sveikata. 5. Gyventojų noras aktyviai dalyvauti rūpinantis sveikata ir gerove pasiekė kritinę masę (tai apima ir DI bei, robotų teikiamas paslaugas). Nyksta sveikatos sistemos barjerai ir atsiranda galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas bet kada ir bet kur.

Dirbtinis intelektas jau nebe fantastika. Jis jau tapo dalimi mūsų kasdieninio gyvenimo – jis jau mūsų automobiliuose, pataria, kada, remiantis mūsų vairavimo specifika, atlikti automobilio serviso paslaugas; teikia pasiūlymus mums atliekant paiešką per Google ar Amazon; bendrauja su mumis kai skambiname į skambučių centrus; valdant žodžiu jau bendraujama su Siri (Apple įrenginiai), Cortana (Windows aplinkoje veikiantys įrenginiai), Google asisstant (Android aplinkoje veikiantys įrenginiai). DI ir robotų galimybės praktiškai visose sveikatos sistemos srityse yra didžiulės – rūpinimasis sveikata (prevencija), ankstyvoji ir specializuota diagnostika, sprendimų priėmimas, gydymas, paliatyvioji priežiūra, tyrimai ar mokymai. Taigi, nors sveikatos paslaugų poreikis pastoviai augs, tačiau jau dabar reikia galvoti apie tai, kas ir kuriose srityse jau netolimoje ateityje pakeis dalį gydytojų, slaugytojų, laborantų, tyrėjų ar dėstytojų. Arba galime nieko nedaryti ir palaukti, kol besivystančiam dirbtiniam intelektui galų gale pritrūks kantrybės ir jis pradės priiminėti sprendimus už mus.smiley

Apie autorių

Romualdas Buivydas

Daugiau nei 22 m. ekspertinio darbo patirtis SEC įgyvendinamuose projektuose sveikatos ir socialinio sektorių reformų, finansavimo, valdymo, klausimais, patirtis kompleksinių sistemų valdymo ir modelių kūrimo srityse. 10 leidinių ir vienos monografijos bendraautorius, Nuo 2007 m. UAB "Sveikatos Ekonomikos Centras" direktorius.