Kas gali būti valstybei svarbiau už šalies gyventojų sveikatą ir gerovę?

Lietuvos gyventojų savo sveikatos teigiamas vertinimas 2005 - 2010 m. laikotarpiu padidėjo daugiau nei 9 proc., nors skirtumas nuo ES vidurkio vis dar gana didelis – Lietuvoje savo sveikatą gerai vertina apie 16 proc. mažiau gyventojų nei vidutiniškai ES šalyse.

Šaltinis. Eurostat

Šalies gyventojų sveikata vertinama naudojantis taip pat ir kitu, integruotu vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) rodiklis, kuris paskaičiuojamas naudojantis mirtingumo statistika.

Šaltinis. WHO, Health for all dtatabase

Nuo 1990 m. VGT rodiklis Lietuvoje išaugo nuo 71,5 m. iki 73,5 m., tačiau šis rodiklis 20 m. laikotarpiu kito labai netolygiai, skirtingai nuo ES27 ir naujų ES narių (ES12) šalių vidutinių rodiklių.

Lietuvos sveikatos programos 2020 projekte numatytas svarbiausias tikslas – pasiekti, kad 2020 metais Lietuvos gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau. „Sveikata yra žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, kad sėkmingai spręstume kasdienio gyvenimo klausimus, įveiktume naujai iškylančius socialinius ir ekonominius iššūkius. Visuomenės sveikata šia prasme yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausia valstybės strategija.“

Pagrindinio naujosios Lietuvos sveikatos programos (LSP 2020 projektas) tikslo pasiekimo rodiklis yra pailgėjusi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Remiantis tarptautine bei nacionaline patirtimi ir sveikatos vertybinėmis nuostatomis, panaudojant sveikatinimo rezervus, glūdinčius gyvensenoje, aplinkoje, sveikatos paslaugų kokybės gerinime, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė  turėtų padidėti iki 76 m. 2020 metais. Kad įgyvendintume šį tikslą, yra būtinas visuotinas vyriausybės, visų ekonomikos sektorių, bendruomenių ir šeimų sąjūdis šalies gyventojų sveikatos labui. Dauguma šalies gyventojų tokio sąjūdžio idėją remia. Lietuvos gyventojų nuomonės reprezentatyvių tyrimų (2011 ir 2012 m.) būdu nustatyta – kad virš 90 proc. šalies gyventojų pritaria teiginiui, kad sveikata turi būti svarbiausias arba vienas iš svarbiausių valstybės rūpesčių, o virš 40 proc. šalies gyventojų sveikatos stiprinimą laiko pagrindiniu valstybės rūpesčiu.

 

 

Todėl 2013 – 2020 metai gali ir turėtų tapti aktyvesnio sveikatinimo laikmečiu ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, tačiau ir visiems Lietuvos gyventojams. Išsprendus pagrindines visuomenės sveikatos problemas, remiantis LSP 2020 projekte pateiktais apskaičiavimais, iki 2020 metų Lietuvoje galėtų būti papildomai išsaugota daugiau nei 30 tūkst. gyvybių, būtų pastebimai pagerinta daugumos šalies gyventojų sveikata.

Didžiausi Lietuvos gyventojų sveikatinimo rezervai glūdi už sveikatos priežiūros sektoriaus sferos, todėl sveikatos problemų sprendimų priėmimas ir atsakomybė už šiuos sprendimus negali būti priskiriami vien tik sveikatos sistemai. Kiti valstybės sektoriai turi pradėti aktyviau taikyti visuomenės sveikatos gerinimo priemones. Efektyvus visų sektorių bendradarbiavimas yra esminė sveikatinimo uždavinių sėkmingo sprendimo sąlyga. Numatytiems sveikatinimo tikslus pasiekti būtina mažinant socialinius netolygumus sveikatos santykiuose, skatinant sveiką elgseną, puoselėjant sveikesnę fizinę ir socialinę aplinką, efektyvinant sveikatos priežiūros sektoriaus struktūrą ir funkcijas.

  • Geroji tarptautinė praktika ir Lietuvos patirtis rodo, kad tvarų šalies gyventojų sveikatos lygio pagerėjimą galima užtikrinti tik kompleksiškai panaudojant visus pagrindinius sveikatinimo veiksnius keturiomis strateginėmis kryptimis:
  • kuriant saugesnę socialinę aplinką, mažinant sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį;
  • kuriant sveikesnę fizinę - darbo ir gyvenamąją aplinką;
  • formuojant sveikesnę gyvenseną ir jos kultūrą;
  • kuriant, į paciento poreikius orientuotą, kokybiškesnę ir efektyvesnę asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą.

Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai:

  1. Sveikatos sistemos reformų analizės galutinė ataskaita, 2011 m. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/lit/Sveikatos_sistemos_reformu_analize_placi/1186
  2. LSP 2020 projektas, 2011 m. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/lit/Sveikatos_sistemos_reformu_analize_placi/1186
  3. Romualdas Buivydas, pranešimas „Pasitikėjimas sveikatos priežiūra“, 2012 m. spalio 24 d., konferencija “Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos” Mykolo Romerio universitete.